Daugelis Lietuvos žmonių, prabilus apie mokesčius, pagalvoja tik apie šildymą, dujas, vandenį ir telefoną, nesusimąstydami, kad mokesčius jie moka kone sulig kiekvienu savo žingsniu – dirbdami ir gaudami pajamas, leisdami jas ir pirkdami būtiniausias prekes bei paslaugas ir t. t. Taigi visiškai pagrįstai būtų galima teigti, jog būtų sunku rasti Lietuvos gyventoją, kuriam būtų neaktualus mokesčių klausimas. Tai jautri kiekvienam tema.

Turbūt kiekvienas asmuo neliko abejingas naujai išrinkto LR Seimo mokesčių reformai. Su ja susiję įstatymai buvo priiminėjami žaibišku greičiu, naktiniuose posėdžiuose. Net ir taip skubant buvo padaryta esminių įstatymų pakeitimų: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas sumažintas, tačiau iš GPM atskiriama savarankiška 6 procentų gyventojo sveikatos draudimo įmoka, 2009 m. sausio 1 dieną taip pat padidėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 18 iki 19 proc., buvo padidintas akcizo tarifas etilo alkoholiui, tabakui. Be to, panaikinta dauguma mokesčių lengvatų.

Nauji, su mokesčiais susiję, įstatymai įsigaliojo jau 2009 m. sausio 1 dieną. Ar turėjo teisę Seimas taip greitai pakeisti pagrindinius mokesčių įstatymus (ar netgi pačią sistemą!)? Kokias pasekmes atnešė Lietuvai taip greitai ir, galima būtų teigti, neapgalvotai pakeisti įstatymai?

Mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad LR Seimas turi užtikrinti, kad LR mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taigi galima daryti išvadą, jog valstybė turi duoti protingą terminą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims pasiruošti mokesčių tvarkos pasikeitimui. Taip valstybė turi įgyvendinti teisinio tikrumo principą mokesčių teisinių santykių srityje. Verslui turėjo būti sudarytos galimybės prisiderinti prie naujų mokesčių sąlygų nepatiriant nepagrįstų išlaidų, kurios dabartinės ekonominės situacijos metu būtų itin skausmingos. Mokesčių administravimo įstatymo tikslas ir yra užtikrinti, kad įmonėms būtų suteiktas reikiamas laikas verslui pertvarkyti ir sutartims pakeisti. Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymą, tokie pakeitimai, kokius padarė naujai išrinktas LR Seimas, galėjo įsigalioti ne anksčiau kaip po pusmečio. Teisinio tikrumo principas mokesčių teisinių santykių srityje įgyvendinamas, kai priėmus mokesčių įstatymų pakeitimus yra suteikiamas pusės metų terminas mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriams tinkamai pasirengti taikyti naujus mokesčių įstatymų pakeitimus. Taigi, remiantis minėtu įstatymu, logiška manyti, jog reforma turėtų būti įgyvendinta ne anksčiau nei 2009 m. viduryje.

Bendrai 6 mėnesių nuostatai, Mokesčių administravimo įstatymas numatyto tokias išimtis: 1) netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, 2) teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis.

LR seimas nesilaikė nei bendro šešių mėnesių termino, nei jų nesilaikymą pateisino taikydami numatytas išimtis. Deja, Parlamentas užmerkė akis prieš šias minėtas mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.

Taip staiga pakeista mokesčių sistema sukėlė didelį chaosą visuomenėje ir versle. Naujųjų metų įkarštyje mažmeninės prekybos centrai, vaistinės, kitos įstaigos turėjo per naktį pakeisti visų prekių kainas, jų žymėjimą, bei atitinkamai perprogramuoti kasos aparatus ir IT sistemas, kadangi buvo pakeistas PVM tarifas. Tabako produktų maksimali pardavimo kaina yra nurodyta ant banderolės. Taigi, skubotai pakeitus PVM tarifą, prekybos įmonės turėjo prisiimti neplanuotus PVM padidėjimo kaštus. Nukentėjo visos įmonės, laimėjusios valstybinius ir kitus konkursus, kuriuose PVM įskaitytas į galutinę prekių, paslaugų ar darbų kainą. Padidėjus PVM tarifui, šių įmonių pajamos ir pelnai sumažėjo 2%, o vaistų pardavimo atveju net 15%. Įmonėms reikėjo per ganėtinai trumpą laiką pakeisti atlyginimų skaičiavimo, buhalterinės apskaitos ir kitas sistemas. Mokesčių reforma sausio mėnesio infliaciją pakėlė iki 2,7 procento. Didžiausią įtaką sausio mėnesio infliacijai turėjo iki 19 procentų padidėjęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir lengvatinio 5 procentų tarifo naikinimas daugumai prekių. Beveik visi šalies gyventojai daugiau ar mažiau pajuto didesnių mokesčių naštą: elektra pabrango apie 13 proc., o dujos – ketvirtadaliu.

Tik stabilumas ir reformų nuoseklumas garantuoja, kad mokesčių sistema bus gera. Net ir gera reforma turėtų būti įgyvendinama apgalvotai, įvertinus verslui prisitaikyti prie pakeitimų reikalingą laiką. Teisinės valstybės principas garantuoja, kad LR Seimą taip pat saisto jo priimti įstatymai, todėl Mokesčių administravimo įstatyme numatyto 6 mėnesių termino LR Seimas negalėjo nepaisyti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, belieka konstatuoti, kad naujasis LR Seimas šiomis reformomis pažeidė mokesčių mokėtojų teises.

UAB „LB BALTIC“

Visos teisės saugomos © 2009 UAB „LB BALTIC“