2009 metų vasario mėnesį mobiliojo ryšio operatorius „Omnitel” žiniasklaidoje ir raštu informavo savo klientus dėl vienašališkų daugumos sutarčių pakeitimo – naujo plano „Asmeninis“ įvedimo, naujų tarifų ir jų skaičiavimo tvarkos pakeitimo. Pagal naująjį planą „Asmeninis“ kiekvienam abonentui nustatoma pareiga mokėti fiksuotą mėnesinį mokestį, kuris negali būti mažesnis nei praėjusiais metais mokėtas vidutinis mėnesio mokestis.

Toks ryšių operatoriaus žingsnis yra pakankamai skaudus ekonominės krizės įkarščiu kai sutaupytos lėšos tampa svarbiu veiksniu siekiant išgyventi tiek kiekvienam Lietuvos gyventojui, tiek verslininkams ir jų įmonėms. Todėl dažnas „Omnitel“ klientas gali prieiti prie išvados, kad bet kokių kaštų taupymas yra įmanomas tik naudojantis kito mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis. Be kita ko, tokį įdomų žingsnį „Omnitel“ argumentuoja vartojimo skatinimu. Tačiau manytina, kad vidutinis praėjusiais metais mokėtas mėnesinis mokestis operatoriui gali būti sudarytas ne tik iš kalbėtų minučių ar rašytų trumpųjų žinučių (SMS), bet ir mokėtų įmokų už išsimokėtinai pirktus nešiojamuosius kompiuterius, interneto paslaugas ir panašiai, todėl vartojimo skatinimas dažnam klientui gali atrodyti pakankamai brangus. „Omnitel“ taip pat suteikia galimybę įmonėms pasirinkti pakankamai konkurencingus planus, tačiau esminis skirtumas nuo kitų operatorių yra tai, kad „Omnitel“ tarifuose atsiranda iki šiol negirdėta sąvoka mobiliojo ryšio srityje – sujungimo mokestis, kas tampa gana didele ir sunkia našta abonentui, ypač jei jam įprasta kalbėti pakankamai trumpai.

Įvertinti tokius „Omnitel“ žingsnius teisiškai yra būtina sąlyga, siekiant nenukentėti ir norint įžvelgti teisės aktuose nustatytas veikimo galimybes. Tarp kiekvieno abonento (fizinio ar juridinio asmens) ir telefono ryšio operatoriaus yra pasirašoma sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo. Kiekvienas ryšio operatorius siekia apsaugoti save nuo sutarties nutraukimo prieš terminą kliento iniciatyva, tačiau teisės aktai apriboja bet kokio operatoriaus galimybes nustatyti absoliutų draudimą nutraukti sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato pareigą paslaugų teikėjui veikti sąžiningai ir protingai, laikytis profesijos ir nusistovėjusios praktikos standartų, užtikrinti kliento interesus. Civilinis kodeksas nustato teisę klientui bet kokiu atveju nutraukti paslaugų teikimo sutartį, atlyginant išlaidas dėl suteiktų paslaugų ir dėl sutarties nutraukimo atsiradusias protingas išlaidas. Šios nuostatos yra pakankamai aiškios, tačiau santykiai tarp ryšių operatoriaus ir kliento yra gana specifiniai, todėl aiškinant juos pirmiausiai reikėtų vadovautis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis.

Minėtos taisyklės nustato, kokios sutarties tarp ryšių operatoriaus ir abonento sąlygos yra laikomos būtinosiomis ir esminėmis – tarp kitų sąlygų yra numatytos sąlygos dėl paslaugų kainos. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad minėtos taisyklės nurodo abonento teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko, jei ryšių operatorius pakeičia sutarties sąlygas, padidina sutartyje nurodytų paslaugų kainas arba iš esmės pažeidžia sutartį. Pažymėtina, kad esminių sutarties sąlygų pakeitimas ir dėl to įvykęs vienašališkas sutarties nutraukimas atleidžia abonentą nuo bet kokių papildomų mokėjimų (baudų, nuostolių atlyginimo ir kt.), susijusių su tarp ryšių operatoriaus ir abonento sudaroma sutartimi ir jos vykdymu.

Būtina pažymėti, kad ir pati sutartis (jei kalbėtume konkrečiu „Omnitel“ atveju) abonentui suteikia galimybę nepatiriant nuostolių vienašališkai nutraukti sutartį. Viešai skelbiamoje „Omnitel“ sutartyje yra nurodyta abonento teisė nutraukti sutartį vienašališkai, nesilaikant nustatyto sutarties minimalaus termino ir nemokant netesybų (baudų), jei paslaugų teikimo kaina yra didinama vienašališkai. Ši sąlyga iš esmės patvirtina anksčiau nurodytose taisyklėse apibrėžtą abonento teisę.

Paminėtina ir tai, kad kiekvienoje sutartyje yra įtvirtinta galimybė abonentui nutraukti sutartį ir dėl to nepatirti jokių neigiamų pasekmių, net ir nesant ryšių operatoriaus kaltės. Ši nuostata yra būtina, siekiant įgyvendinti Civiliniame kodekse įtvirtintą kliento interesų prioriteto principą, todėl bet kokiam paslaugų teikėjui yra iš dalies apribojamos galimybės absoliučiai kontroliuoti savo klientų veiksmų laisvę. Tačiau pažymėtina, kad pagal „Omnitel“ sutartį toks nutraukimas išlieka be pasekmių tik tuo atveju, jei yra pabaigti visi terminuoti mokėjimai (minimali terminuota sutartis paslaugų teikimui, telefono aparato įsigijimas, mokant įmokas ir pan.). Priešingu atveju abonentui gresia netesybos (bauda) – 20 litų už kiekvieną mėnesį nuo abonento atjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos arba pagal kitose sutartyse (pavyzdžiui, mobiliojo ryšio aparato įsigijimo sutartyje) nurodytas skaičiavimo taisykles.

Apibendrinant galima teigti, kad visais atvejais abonentas turi teisę nutraukti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį. Tuo atveju, jei yra kokių nors nebaigtų mokėjimų, abonentui gali grėsti bauda. Tačiau jei ryšių operatorius vienašališkai keičia esmines sutarties sąlygas, abonentui negali kilti problemų nutraukiant sutartį – tereikia parašyti prašymą nutraukti sutartį ir kreiptis į kitą operatorių dėl naujos sutarties sudarymo ir telefonų numerių perkėlimo.

UAB „LB BALTIC“

Visos teisės saugomos © 2009 UAB „LB BALTIC“

Draudžiama šį straipsnį panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti kuriuo nors pavidalu be UAB „LB BALTIC“ sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti UAB „LB BALTIC“ kaip šaltinį.