Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi tam tikras prievoles ir įsipareigojimus valstybei ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenis. Šie įsipareigojimai gali susidaryti perkant prekes asmeniniais poreikiais, užsakant tam tikras paslaugas, skolinantis pinigus ir kt. Kiekvienas įsipareigojimas turi būti įvykdomas visiškai ir laiku. Tačiau neretai kyla situacija, kai fizinis asmuo negali sumokėti už tam tikras prekes, paslaugas ar atlyginti už kitais pagrindais prisiimtas prievoles – tai nemokumo būklė. Tokios situacijos kyla dėl prasto finansų valdymo (prasto asmens ar šeimos lėšų naudojimo planavimo), rizikos neįvertinimo, sukčiavimo ir kitų priežasčių.

Fizinio asmens nemokumo pasekmės Lietuvoje yra pakankamai sunkios. Išieškojimas gali būti nukreiptas į didžiąją dalį nemokaus asmens turto. Išieškoti negalima tik tam tikrais išimtiniais atvejais: tuo atveju, jei skolininkas pateikia įrodymų, kad skolą galima grąžinti darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, stipendijos, pensijos ir kt. per 6 mėnesius; taip pat negalima išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, jeigu išieškoma suma neviršija 3 tūkstančių litų; taip pat negali būti išieškoma iš namų apyvokos reikmenų ir tam tikrais kitais atvejais.

Lietuvos įstatymai taip pat numato išieškotinų lėšų ribas, kurios turi palikti galimybę asmeniui išgyventi. Pavyzdžiui, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos Minimalios mėnesinės algos, tam tikrais atvejais gali būti išieškoma iki 50 procentų algos. Kredito įstaigos (bankai) taip pat taiko socialinės apsaugos ir rizikos valdymo priemones, apskaičiuodamos, kad 1 asmeniui per mėnesį neliktų mažiau, nei vidutiniškai per mėnesį apskrityje išleidžiama pagal Statistikos departamento duomenis, tačiau tai nėra būtina taisyklė ypač esant finansų sistemos nestabilumui.

Bet kuriuo atveju, minimalios lėšų ribos niekaip negali užtikrinti tinkamo asmens pragyvenimo lygio. Tuo labiau tikimybės, kad asmuo ilgesnį laiką išliks mokus. Tokia nuostata ypač taikytina verslo srityje dirbantiems asmenims, kuriems nepasiteisinusi rizika gali užkirsti kelią bet kokiems „atsitiesimo“ planams. Viena iš galimų alternatyvų spręsti asmenų nemokumo problemas – fizinio asmens bankroto įtvirtintas Lietuvoje.

Fizinio asmens bankrotas iki šiol Lietuvoje buvo kalbų ir mokslinių darbų lygyje nagrinėjamas institutas. Vis dėlto praėję Seimo rinkimai, valstybės ekonominė padėtis ir galbūt noras įrodyti šalies gyventojams, kad ne viskas Lietuvoje yra „lobistų“ rankose, privedė prie daugelyje išsivysčiusių šalių seniai žinomos teisinės kategorijos - fizinio asmens bankroto.

2009 metų kovo 24 d. LR Seime buvo įregistruotas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Šiuo įstatymu yra siekiama apsaugoti nemokų fizinį asmenį nuo nuskurdimo ir atkurti jo mokumą. Pagal siūlomą įstatymo projektą, fizinio asmens bankroto procesą galės pradėti tik patys fiziniai asmenys, jei jie negali įvykdyti savo kreditorių reikalavimo. Paminėtina tai, kad siūlomame įstatyme yra nustatyta reikalavimų masto ribojimas – fizinio asmens bankrotas gali būti pradėtas tik tada, kai skolininko (fizinio asmens) įsipareigojimai viršija 12 Vyriausybės patvirtinų minimalių mėnesinių algų (9600 Lt). Toks reikalavimas nėra dažnas užsienio valstybių teisės aktuose.

Fizinio asmens bankroto proceso metu yra apsaugojami bankrutuojančio asmens interesai: jam negali likti mažesnė nei 1 minimalaus mėnesinio dydžio alga per mėnesį. Asmens bankroto procesas negalės trukti ilgiau nei 3 su puse metų. Pažymėtina tai, kad fizinio asmens bankroto procedūra yra diferencijuojama: įstatymo projekte egzistuoja skirtingas reguliavimas bankroto fizinių asmenų, neužsiimančių verslu, ir bankroto fizinių asmenų, užsiimančių verslu. Be kitų aspektų, fizinio asmens bankrotas galės būti tiek teisiminis, tiek ikiteisminis.

Apibendrinant galima teigti, kad fizinio asmens bankrotas – tai reali galimybė žmogui netempti skolų naštos visą gyvenimą. Todėl galbūt ir ne visai tobulo įstatymo, reglamentuojančio fizinių asmenų bankrotą, priėmimas, prisidėtų prie valstybės finansinio stabilumo, didesnės konkurencijos rinkoje ir didesnių valstybės biudžeto pajamų.

UAB „LB BALTIC“

Visos teisės saugomos © 2009 UAB „LB BALTIC“

Draudžiama šį straipsnį panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti kuriuo nors pavidalu be UAB „LB BALTIC“ sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti UAB „LB BALTIC“ kaip šaltinį.